Naujienos
Išleistas 100-as „Istorijos“ numeris

100-asis Istorijos žurnalo numeris yra skirtas profesorei Aldonai Gaigalaitei atminti.

Vida Pukienė nagrinėja katalikų dvasininkų diplomatinį darbą, siekiant Lietuvos nepriklausomybės Pirmojo pasaulinio karo metais. Atskleidžia ir vertina kunigų Konstantino Olšausko, Juozo Purickio diplomatines misijas Europoje bei kan. Kazimiero Prapuolenio veiklą Romoje.

Audronė Veilentienė analizuoja užsienio reikalų ministro Valdemaro Vytauto Čarneckio veiklą, sprendžiant Lietuvos užsienio reikalų problemas 1924–1925 metais. Ypatingas dėmesys skirtas V. Čarneckio administraciniams gebėjimams atskleisti, Baltijos šalių bendradarbiavimui stiprinti ir Lietuvos įvaizdžiui užsienyje gerinti.

Arūnas Gumuliauskas atskleidžia Antrosios Lietuvos Respublikos diplomatijos pastangas XX a. pabaigoje taikiai išspręsti Ičkerijos, Čečėnijos Respublikos, nepriklausomybės problemas.

Kronikoje Vida Pukienė ir Sandra Grigaravičiūtė prisimena profesorės Aldonos Gaigalaitės nueitą gyvenimo kelią, vertina ir reziumuoja jos mokslinę bei pedagoginę veiklą.

Sandra Grigaravičiūtė

 
Išleistas 99-as „Istorijos“ numeris

Arvydas Malonaitis ištyrė 1968 m. Nemune, priešais Rumbonių piliakalnį, aptiktą vikingų laikų kirvį su kotu, šiuo metu saugomą Alytaus kraštotyros muziejuje, aptarė jo parametrus, metalinės dalies pavidalo bruožus ir padarė prielaidą, kad „kirvis galėjo būti auka“.

Inga Baranauskienė iškėlė ir pagrindė mintį, kad „Vygando Marburgiečio kronikoje minimas Butauto Kęstutaičio brolis Survila, nepaisant istoriografijoje vyraujančios priešingos nuomonės, iš tikrųjų buvo Kęstučio sūnus“.

Skaityti daugiau...
 
Išleistas 98-as „Istorijos“ numeris

Vytautas Jokubauskas analizuoja sporto įtaką šaulių kariniam rengimui Lietuvoje 1918–1940 m., įvardija pagrindinės šaulių sportinės veiklos intensyvumą, kryptis, pasiekimus. Autorius atskleidžia, kokią įtaką šaulių sportinei veiklai turėjo kitų tautų – čekų ir suomių, paramilitariniai judėjimai.

Vitalijus Gailius nagrinėja tautinių mažumų draugijas Pirmojoje Lietuvos Respublikoje, pateikia jų bendrą charakteristiką. Tyrimas grindžiamas 1931 m. gruodžio 31 d. Lietuvoje vykdyto visuomeninio organizacijų surašymo, 1923 m. gyventojų surašymo duomenimis.

Skaityti daugiau...
 
Išleistas 97-as „Istorijos“ numeris

Lilia Zabolotnaia tiria su Marijos (Lupu) Radvilienės paveldėjimu susijusias sąvokas ir terminus: 1) Marijos (Lupu) Radvilienės nuosavybę, susijusią su jos tėvo Vasilijaus Lupu jai paliktu kraičiu; 2) weno (dota) – kraitį ir vestuvių dovanas; 3) uzufrukto teise Lenkijos karalių suteiktas žemes; 4) jos sutuoktinio nuosavybę. Autorė daro išvadą, „kad Marijos giminaičiai nebuvo įtraukti į testamentą“, o „ginčai dėl paveldėto Marijos turto tęsėsi iki XIX a. pradžios“ ir apaugo mitais ir legendomis.

Domininkas Burba, remdamasis jo išlikusiais korespondencijos rinkiniais, nagrinėja vyskupo Jono Dominyko Lopacinskio gyvenimą ir veiklą tarnybos Vilniaus katedros kapituloje laikotarpiu, atskleidžia XVIII amžiaus vidurio Vilniaus panoramą, bajorų (visų pirma didikų) interesus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinėje, jų buitį, kasdienybę, aspiracijas, konfliktus, laisvalaikį.

Skaityti daugiau...
 
Išleistas 96-as „Istorijos“ numeris

Darius Vilimas atskleidžia, kaip XVI a. paskutiniojo trečdalio LDK dabartinių „baltarusiškųjų“ pavietų žemės teismų knygose esanti informacija padeda pažinti LDK viešąjį gyvenimą.
Leonas Nekrašas nagrinėja Panevėžio apskrities administracinio-teritorinio padalijimo raidą 1918–1940 m. ir atskleidžia teisinės bazės poveikį apskrities administraciniams-teritoriniams pokyčiams.

Skaityti daugiau...