„Istorija“. Mokslo darbai. 69 tomas
Benediktas ŠETKUS. Projektas apie gyvenamosios vietovės istorijos mokymą
Spausdinti

 

 

1 il. Projekto dalyvių grupė baigiamojo seminaro metu. Rankose – rengiamo leidinio „Gyvenamosios vietovės istorijos mokymas: nuo lokalinės prie globalinės perspektyvos“ rankraštis

 

Vilniaus pedagoginio universiteto Istorijos didaktikos centras 2007 m. vykdė projektą „Gyvenamosios vietovės istorijos mokymas: nuo lokalinės prie globalinės perspektyvos“. Jį organizuoti paskatino Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. patvirtinta Ilgalaikė pilietinio ir tautinio ugdymo projekto programa. Minėtame dokumente akcentuojama, kad nepaisant formaliojo ir neformaliojo švietimo pastangų, šiuo metu vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų vertybines nuostatas veikia šalyje vyraujanti informacinė erdvė, masinės kultūros propaguojami vartotojiškos visuomenės principai, ignoruojantys pilietinio ir tautinio solidarumo idealus.

 

Istorijos mokymo tarptautinė praktika rodo, jog pilietines ir tautines nuostatas mokiniai sėkmingai ugdosi tada, kai jie įgyja žinių apie savo gyvenamąją vietovę. Pažindami supančią aplinką, t. y. suvokdami istorinio ir kultūrinio paveldo vertę, jie pradeda visa tai branginti ir puoselėti. Mokinių sąmonėje palieka ryškų pėdsaką ir bendravimas su vyresnio amžiaus žmonėmis, kurie suteikia vertingų žinių apie praeitį bei perteikia jų pačių puoselėtas vertybes. Taigi vadovaudamiesi šiomis nuostatomis nusprendėme imtis projekto, kurio tikslas – propaguoti gyvenamosios vietovės istorijos mokymą ir prisidėti prie Lietuvos istorijos mokytojų pedagoginės patirties sklaidos.

 

Beveik trys dešimtys mokytojų iš įvairių Lietuvos rajonų ir keletas VPU Istorijos fakulteto dėstytojų dalyvavo įžanginiame seminare, kuris vyko Istorijos fakultete 2007 m. birželio 18–19 dienomis. Seminaro metu projekto iniciatorius doc. B. Šetkus supažindino su gyvenamosios vietovės istorijos mokymo tendencijomis Lietuvoje bei užsienyje. Pranešėjo pateikti faktai byloja, jog pastaruoju metu gyvenamosios vietovės istorijos mokymas kai kuriose valstybėse išgyvena tam tikrą renesansą: šiai temai skiriama dėmesio mokymo programose ir istorijos vadovėliuose, vykdomi įvairūs edukaciniai projektai ir kt. Minėtos tendencijos apraiškas Lietuvoje apibūdino savo pasisakyme ir Istorijos didaktikos centro lektorius A. Porutis, vienas iš Bendrųjų programų projekto rengėjų. Jis patikino, jog šiuo metu yra apsispręsta dėl to, kad penktoje klasėje per istorijos pamokas būtų dėstoma tema „Mūsų gyvenamoji vietovė“, o šeštoje klasėje yra numatyta mokyti kaimyninių valstybių istorijos. Taigi dėmesys lokalinei istorijai mūsų mokyklose ateityje neišvengiamai padidės.

 

Seminaro metu kiekvienas mokytojas supažindino su savo veikla propaguojant gyvenamosios vietovės istoriją. Iš pasisakymų aiškėja įvairios šios veiklos formos – per istorijos pamokas, kuomet Lietuvos istorijos įvykiai ir procesai siejami su gyvenamosios vietovės istorijos fragmentais, mokant kaip pasirenkamą dalyką (modulį), ir užklasinėje veikloje: organizuojant ekskursijas, susitikimus su vyresnio amžiaus vietos gyventojais, renkant kraštotyrinę medžiagą ir pan.

 

Seminaro metu buvo pritarta idėjai parengti metodinę knygą istorijos mokytojams apie gyvenamosios vietovės istorijos mokymą. Iš esmės buvo susitarta ir dėl knygos struktūros bei kiekvieno projekto dalyvio įnašo – konkrečios temos, kuri atskleistų kiekvieno istorijos mokytojo asmeninę darbo praktiką ir pasiekimus.

 

Projekto dalyviai savo straipsnius turėjo parengti iki 2007 m. gruodžio mėn. Atsiųsti kai kurie straipsniai buvo recenzuojami, grąžinami autoriams papildyti, o vėliau visi jie susisteminti bendrame rankraštyje.

 

Baigiamasis projekto seminaras įvyko 2007 m. gruodžio 14–15 d. VPU Istorijos fakultete. Pirmą dieną seminaro dalyviams perskaityta keletas pranešimų, kuriuose buvo aptariamos istorijos mokymo apskritai ir gyvenamosios vietovės istorijos mokymo problemos. Istorijos fakulteto dekanas doc. dr. E. Jovaiša supažindino su naujausia Elektroninės leidybos namų parengta mokymo priemone „Įdomioji Lietuvos istorija“. Lietuvos kraštotyros draugijos pirmininkas A. Šidlauskas pasidalijo mintimis apie kraštotyros reikšmę ir šios veiklos padėtį pastaraisiais metais. Švietimo ir mokslo ministerijos vyr. specialistas R. Jokimaitis aptarė gyvenamosios vietovės istorijos mokymo perspektyvas mūsų valstybėje ir siūlė vietoj mokiniams dažnai skiriamų abejotinos naudos rašto darbų pateikti daugiau kraštotyrinio pobūdžio užduočių.

 

Antrą seminaro dieną Švietimo plėtotės centro skyriaus vadovas dr. L. Jašinauskas pateikė Lietuvoje naudojamų istorijos vadovėlių analizę. Iš jos paaiškėjo, kad pastaruoju metu vis daugiau vadovėlių autorių skiria dėmesio lokaliajai istorijai. Padaugėjo užduočių, kai mokiniai skatinami domėtis, kaip kuris nors praeities įvykis ar procesas vyko mokinių gyvenamojoje vietovėje.

 

Baigiamoji seminaro dalis buvo skirta projekto eigai ir rezultatams aptarti. Kiekvienam projekto dalyviui buvo įteiktas metodinio leidinio rankraštis. Jo turinį aptarė ir kai kuriuos trūkumus atskleidė projekto vadovas doc. B. Šetkus.

 

Apibendrinant projekto eigą ir pasiektus rezultatus tenka konstatuoti, jog norint įgyvendinti panašaus pobūdžio projektus, reikia nemažai energijos ir laiko sąnaudų. Nėra lengva nuolat palaikyti ryšius su keliomis dešimtimis projekto dalyvių, kurių, beje, požiūriai, pedagoginė patirtis, užimtumas, rašymo įgūdžiai ir atsakomybės supratimas yra skirtingi. Ir vis dėlto reikia pasidžiaugti atliktu (tiesa, dar neužbaigtu) darbu. Džiugina tai, kad šiame projekte dalyvavo pedagogai iš įvairių Lietuvos regionų: Panevėžio miesto ir rajono (A. Astramskas, J. Astramskienė, B. Goberienė, D. Greviškienė, R. Inkratienė, D. Šulcienė), Ukmergės (V. Pulkauninkienė, D. Sinkevičienė), Pakruojo (V. Skirmantas, J. Skirmantienė), Klaipėdos (D. Paulauskienė, A. Raudienė), Kretingos (J. Galdikaitė, K. Sungailaitė), Utenos (N. Braukylienė, D. Žvirblienė), Šilutės (A. Gečas), Pasvalio (V. Čirvinskienė), Kauno (L. Juozaitytė), Kupiškio (J. Kovaliūnienė), Kelmės (V. Kučinskienė), Tauragės (L. Norkus), Jonavos (V. Zujevaitė), Vilniaus miesto ir rajono (V. Malonaitienė, N. L. Zakrys). Taip pat parengė straipsnius VPU Istorijos fakulteto magistro studijų studentės (R. Driaučiūnaitė, O. Vilčevskaja) bei dėstytojai ir darbuotojai (doc. S. Grigaravičiūtė, doc. V. Pukienė, doc. B. Šetkus, lekt. A. Porutis, mgr. R. Šetkuvienė). Pažymėtina, jog pradiniame etape dalyvių buvo daugiau. Vėliau dėl įvairių priežasčių jų sumažėjo. Džiugu ir dėl to, kad pirmą kartą pavyko surinkti daug medžiagos apie gyvenamosios vietovės istorijos mokymo patirtį ir metodines rekomendacijas Lietuvoje ir užsienyje. Šią patirtį bus galima sėkmingai pritaikyti per istorijos pamokas ir užklasinėje veikloje.

 

Šiuo metu VPU Istorijos didaktikos centras yra pateikęs naują paraišką Pilietinio ir tautinio ugdymo programos koordinatoriams. Ketinama pradėtą darbą tęsti, tik šį kartą numatyta dirbti su Lietuvos moksleiviais. Norima juos paskatinti domėtis savo gyvenamosios vietovės istorija ir suteikti jiems žinių, kaip tai daryti.

 

Benediktas ŠETKUS