„Istorija“. Mokslo darbai. 69 tomas
Domininkas BURBA. Knygų pristatymo vakaras Taikomosios dailės muziejuje
Spausdinti

Šių metų vasario 14 dienos popietę Taikomosios dailės muziejaus (Vilniaus žemutinės pilies Senojo arsenalo) salė buvo sausakimša. Besidomintieji Lietuvos praeitimi susirinko į neseniai pasirodžiusių penkių knygų pristatymą. Vakarą pradėjęs Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys pranešė, kad šis renginys skiriamas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Aleksandrui, kurio mirties 500 metų sukaktį Lietuva neseniai paminėjo, bei Lietuvos valdovų rūmams, ir pakvietė vakarą vesti žymų Lietuvos archeologą Vytautą Urbanavičių. Jis pabrėžė, kad greitai bus švenčiami du jubiliejai, tiesiogiai susiję su Vilniaus žemutine pilimi ir Valdovų rūmais. Prieš dvidešimt metų pradėti sisteminiai archeologiniai Vilniaus pilių teritorijos tyrinėjimai, prieš penkiolika metų buvo sukurta tyrimų grupė, vėliau tapusi Pilių tyrimo centru. Kalbėdamas apie Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro asmenybę V. Urbanavičius teigė, kad anksčiau manyta, jog jis nedaug nuveikė Vilniaus žemutinėje pilyje, tačiau pasirodė, kad jo valdymo laikotarpio pėdsakas labai ryškus.

 

 

 

1 il. Kalba V. Urbanavičius (D. Avižinio nuotrauka)

 

2006 m. liepos 6 d. Taikomosios dailės muziejuje buvo atidaryta šiam valdovui skirta paroda „Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Aleksandras“, parengtas jos informacinis lankstinukas, o lapkričio 9–10 d. surengta tarptautinė mokslinė konferencija „Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro Jogailaičio dvaro kultūra“. Praėjusių metų pabaigoje pasirodė mokslinių straipsnių rinkinys „Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras ir jo epocha“ (sudarytoja Daiva Steponavičienė). Šios knygos straipsnių autoriai – daugiau nei 20 Lietuvos bei užsienio mokslininkų. Tai istorikai, archeologai, menotyrininkai, literatūrologai ir kiti specialistai.

 

Kalbėjusi ir šią knygą pristačiusi Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direktorė Audronė Kasperavičienė teigė, kad minėtasis kunigaikštis – viena ryškiausių ir šviesiausių asmenybių, iki šiol nepakankamai įvertinta Lietuvos istorijoje. Rezervato direktorė padėkojo straipsnių autoriams bei techninį darbą atlikusiems darbuotojams, pažymėjo, kad dar laukia tolesni tyrinėjimai.

 

Buvo pristatyta ir Lietuvos Metrikos knyga iš Aleksandro laikotarpio. Tai Algirdo Baliulio parengta Lietuvos Metrikos 6-oji užrašymų knyga, kurioje įrašyti 632 Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro 1494–1506 m. išduoti dokumentai. Jų turinys įvairus: bajorų privilegijos, suteikiančios teisę valdyti žemes ir žmones, užimti įvairias pareigas, pirkimo pardavimo aktai, muitinių nuoma, diplomatinis susirašinėjimas su užsienio valstybėmis ir įvairiais kitais klausimais. Pristatęs leidinį Lietuvos istorijos instituto Archeografijos skyriaus vadovas Artūras Dubonis pasidžiaugė, kad susiklostė palanki situacija – apie Aleksandro valdymo laikotarpį pasirodė iškart trys knygos. A. Dubonis pabrėžė, kad Lietuvos Metrika – tai svarbiausias minėtojo laikotarpio Lietuvos istorijos šaltinis, nors iki šiandien saugomas Maskvoje. Kalbėdamas apie išėjusiojo tomo turinį prelegentas paminėjo, kad 20% knygose esančios informacijos – iš etninės Lietuvos, nors jos plotas sudarė mažesnį procentą visoje kunigaikštystėje. Tai rodo, kad šioje didelėje valstybėje lietuviai buvo etnosas lyderis. A. Dubonis baigė pristatymą humoristine gaida, jis paminėjo, kad Rumšiškių valsčiaus dokumentuose buvo paminėtas valstietis Kirkilas.

 

 

 

2 il. Kalba A. Dubonis (D. Avižinio nuotrauka)

 

Po to buvo pristatytas leidinys Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro dvaro iždo sąskaitų knygos 1494–1504 m.“ (sudarytojai Darius Antanavičius ir Rimvydas Petrauskas, vertė Sigitas Narbutas). Leidinį parengusios grupės vardu kalbėjo Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Senovės ir Vidurinių amžių istorijos katedros vedėjas Rimvydas Petrauskas. 1494 m. vasario 17 d. pirmasis įrašas pradėjo Lietuvos buhalterijos istoriją. Ši knyga – svarbaus Lietuvos istorijos šaltinio publikacija iš Vyriausiojo senųjų aktų archyvo Varšuvoje. Aleksandro dvaro iždo knygos yra šaltinis, kuris suteikia naujų žinių apie didįjį kunigaikštį, jo dvaro organizaciją, prievolių valdovui sistemą, reformas valstybėje, Lietuvos kariuomenės organizavimą, komunikacijas ir t. t. Kalbėjęs mokslininkas taip pat pripažino, kad Aleksandras yra pamirštas, o jo valdymo metu prasidėjo antrasis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės modernizacijos postūmis po Vytauto Didžiojo reformų.

 

Mokslinių straipsnių rinkinį „Vilniaus žemutinė pilis XIV a. – XIX a. pradžioje: 2005–2006 m. tyrimai“ (sudarytojas Liudas Glemža) pristatė pats sudarytojas. Jis teigė, kad ši knyga – antrasis pastaraisiais metais pasirodęs leidinys, skirtas Vilniaus žemutinės pilies istorijai. Pirmasis, išėjęs 2006 m., buvo visų pirma šaltinių rinkinys, nors ir jame išspausdintus kelis straipsnius galima būtų pavadinti studijomis. Pristatomojo leidinio struktūra kiek kitokia. Knygoje paskelbti istorikų bei archeologų darbai. L. Glemža pristatė knygos turinį – leidinyje publikuoti Maskvos pasiuntinių priėmimo ceremonialo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vilniaus dvare, Žygimanto Augusto dvaro, 1661 m. Vilniaus pilies išvadavimo iš Maskvos įgulos, pilies ir miesto erdvių, Žemutinės pilies numizmatinių radinių, istorinių medžio dirbinių, Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų istorinės grindų dangos, istorinių židinių, XVIII a. antrosios pusės gyventojų ir kt. problemas nagrinėjantys straipsniai. Knygoje taip pat pristatomi ir analizuojami rašytiniai bei ikonografiniai ir kartografiniai šaltiniai iš Austrijos, Vokietijos ir Rusijos archyvų. Viename straipsnių aprašomi ir publikuojami iki šiol nežinoti Lietuvos didžiųjų kunigaikščių Jogailos, Vytauto ir Švitrigailos atvaizdai iš XV a. pirmosios pusės Eberhardo Vindekės (Eberhard Windecke) kronikos, surastos Austrijos nacionalinės bibliotekos Rankraščių skyriuje. Skelbiami tyrimai yra aktualūs ne tik Žemutinės pilies teritorijos, bet ir visos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos mastu. Knygos sudarytojas pažymėjo, kad Žemutinės pilies tyrinėjimai dar tęsiasi.

 

Apie Vytauto Skučo knygą „Metalų korozija“ kalbėjo autoriaus našlė Aldona Skučienė. Ji teigė, kad norint tyrinėti Lietuvos praeitį, archeologams buvo būtina knyga apie metalų irimą. Buvo kreiptasi į Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto dėstytoją V. Skučą ir atsirado archeologams naudinga studija. Leidinys sudarytas iš dviejų dalių. Pirmoje dalyje pateikiami metalų korozijos paskaitų konspektai. Antroje – praktinėje – dalyje supažindinama su Pilių tyrimo centro „Lietuvos pilys“ restauravimo skyriaus archeologinių radinių konservavimo ir restauravimo darbais.

 

Pabaigoje kalbėjęs Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Aleksandro fondo pirmininkas Julius Dautartas paminėjo, kad buvo pereitas Aleksandro epochos vertinimo virsmas, ir dar prieš keletą metų išsakyti kritiški Lietuvos istorikų vertinimai apie šį valdovą šiandien jau nebeįtikinami ir jų atsisakoma. J. Dautartas pažymėjo, kad šių knygų pristatymą reikėtų pakartoti ir Panevėžyje – mieste, tiesiogiai susijusiame su Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Aleksandru. Šiame mieste jam pastatytas paminklas.

 

Baigdamas Pilių tyrimo centro „Lietuvos pilys“ direktorius Eduardas Kauklys pažymėjo, kad Vilniaus žemutinę pilį tyrinėja platus ratas mokslininkų iš įvairių organizacijų, padėkojo knygų recenzentams.

 

 

 

3 il. Renginio dalyviai ir svečiai skuba įsigyti knygų (D. Avižinio nuotrauka)

 

Moksliniam vakarui gyvumo suteikė senosios muzikos ansamblis „Canto ir festa“ (vadovė Auksė Stankevičienė), jis atliko Renesanso laikotarpio kūrinius ir sukūrė ypatingą knygų pristatymo vakaro atmosferą.

 

 

 

4 il. Koncertuoja senosios muzikos ansamblis „Canto ir festa“ (D. Avižinio nuotrauka)

 

Domininkas BURBA